RSS

Specialusis ugdymas

Specialusi ugdymas(sis)

Mūsų darželyje veikia Vaiko gerovės komisija. Pagrindinis Vaiko gerovės komisijos tikslas -teikti švietimo pagalbą vaikams, turintiems ugdymo(si) sunkumų, organizuoti ir koordinuoti prevencinį darbą, rūpintis vaikų saugios ir  ugdymui(si) palankios aplinkos kūrimu.

Pagrindinės Vaiko gerovės komisijos funkcijos:

  1.  remdamasi Darželio turimais įsivertinimo ir kitais duomenimis reguliariai atlieka įstaigos ugdymosi aplinkos, jos saugumo, Darželio bendruomenės narių tarpusavio santykių ir kitų su vaiko gerove susijusių aspektų analizę, analizuoja vaikų ugdymosi poreikius, problemas ir jų priežastis, nustato švietimo pagalbos priemonių prioritetus, kryptis, teikimo formą;
  2.  rūpinasi, kad kuo anksčiau būtų aptinkami pavojai, susiję su vaikų saugumu darželyje, saugios ugdymosi aplinkos kūrimu, vaikų atskirties mažinimu;
  3.  nagrinėja vaikų nenoro lankyti darželį, darželio nelankymo, baimių eiti į darželį, nesėkmingo ugdymosi priežastis, imasi veiksmų, padedančių sugrąžinti vaikus į įstaigą ir sėkmingai mokytis;
  4.  analizuoja elgesio taisyklių pažeidimus, smurto, patyčių, žalingų įpročių, teisėtvarkos pažeidimų atvejus, sutartų tikslų dėl vaiko elgsenos gerinimo pasiekimo rezultatus, vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymą, teikia rekomendacijų auklėtojams dėl ugdymo metodų ir darbo organizavimo su vaikais, kurių elgesys yra nepageidaujamas;
  5.  spręsdama konkretaus vaiko problemas renka informaciją iš auklėtojų, švietimo pagalbos specialistų, tėvų (globėjų, rūpintojų), vaiko, atsižvelgia į aplinkos ir darželio mikroklimato veiksnius, su kuriais susiduria vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, vaikai iš socialinę atskirtį patiriančių, rizikos grupės, ekonominių sunkumų turinčių, išvykusių į užsienį šeimų, planuoja, kaip ir kas bus daroma, kokia švietimo ar kita pagalba bus teikiama, kas ir už ką bus atsakingas;
  6.  analizuoja teikiamos švietimo pagalbos mokiniui veiksmingumą, prireikus koreguoja švietimo pagalbos priemonių teikimą; 
  7.  analizuoja vaikų tarpusavio santykių, pedagogų ir vaikų santykių problemas ir teikia siūlymų pedagogams dėl šių santykių gerinimo;
  8.  teikia siūlymus darželio direktoriui dėl socialinės paramos (maitinimo, aprūpinimo mokinio reikmenimis, ir kt.) mokiniams teikimo, mokinių sveikatos priežiūros darželyje organizavimo;
  9.  gavus tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą, atlieka pirminį vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių, kylančių ugdymo(si) procese, įvertinimą, prireikus, kreipiasi į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą dėl vaikų specialiojo ugdymosi poreikių įvertinimo, specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos jiems skyrimo švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;
  10. teikia rekomendacijas pedagogams, tėvams (globėjams, rūpintojams) dėl specialiojo ugdymo būdų, metodų, trukmės pritaikymo, techninės pagalbos ir specialiųjų mokymo priemonių naudojimo, organizuoja ir koordinuoja ugdymo programų pritaikymą, tvarko specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų apskaitą;
  11.  siūlo darželyje įgyvendinti gyvenimo įgūdžių, prevencijos, sveikatos stiprinimo, užimtumo priemones ir programas;
  12. konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) vaikų ugdymo organizavimo, elgesio, saugumo užtikrinimo ir kitais aktualiais klausimais;
  13.  įvykus krizei darželyje, t.y. netikėtam ir/ar pavojingam įvykiui, sutrikdančiam įprastą įstaigos bendruomenės ar atskirų jos narių veiklą, organizuoja krizės valdymo  priemones: 

13.1.vertina krizės aplinkybes ir parengia krizės valdymo darželyje planą;

            13.2. parengia informaciją apie krizę darželio bendruomenei ir / ar žiniasklaidai;   darželio                  savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, prireikus – teritorinei policijos įstaigai,              vaiko teisių apsaugos tarnybai.

Vaiko gerovės komisija:

Komisijos pirmininkė - Rima Stankevičiūtė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui;

Sekretorė- Teresa Reginevič, auklėtoja;

Nariai: Zenona Nedveckaja, logopedė, Janina Radevič, priešmokyklinio ugdymo pedagogė, Natalija Kazlauskienė,  visuomenės sveikatos priežiūros specialistė , Violeta Zadarockienė auklėtoja.

Komisijos narių  pasiskirstymas atsakomybėmis:

Įtraukusis ugdymas - Rima Stankevičiūtė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui;

Socialinis ir emocinis ugdymas -Janina Radevič, priešmokyklinio ugdymo pedagogė;

Smurto ir patyčių - Violeta Zadarockienė, auklėtoja;

Psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos, sveikos gyvensenos ugdymo - Natalija Kazlauskienė, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė;

Krizių valdymo - Zenona Nedveckaja, logopedė.

Šalčininkų lopšelio - darželio „Vyturėlis“ Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašas

Šalčininkų lopšelio - darželio „Vyturėlis“ smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo tvarkos aprašas

Logopedo veiklos planas 2017-2018 m.m.

 LOGOPEDO PAGALBA

Mokslo metų pradžioje logopedas, gavęs tėvelių (globėjų) sutikimą, įvertina vaikų kalbos būklę. Vaikų sąrašas, kuriems reikalinga logopedo pagalba, atsižvelgiant į kalbos sutrikimo pobūdį, laipsnį, vaiko amžių,  aptariamas Vaiko gerovės komisijoje, derinamas su Šalčininkų Pedagogine Psichologine tarnyba, teikiamas tvirtinti darželio direktoriui. Logopedas sudaro logopedinių pratybų tvarkaraštį. Vaikui skiriamos 1-2 pratybos per savaitę, jų trukmė 20-30 min. Logopedas siekia vaikui padėti ne tik pašalinti garsų tarimo sutrikimus, bet ir plėtoja žodyną, lavina rišliąją mažylio kalbą.

Logopedo darbo veiksmingumą bei efektyvumą lemia daugelis aplinkybių: individualios vaiko savybės, kalbos ir komunikacijos sutrikimo pobūdis bei laipsnis, vaiko lankomumo užtikrinimas. Ypatingai  svarbus nuolatinis ir glaudus logopedo ir šeimos tapusavio bendradarbiavimas.

Logopedo konsultacijos teikiamos antradienį 8.30 - 9.00 val. ir  ketvirtadienį 8.30 -9.00 val.

 

KAIP PADĖTI MIKČIOJANČIAM VAIKUI

Mikčiojimas - kalbos tempo ir ritmo sutrikimas, kurio pagrindinis požymis yra kalbos organų traukuliai, atsirandantys išsakant mintis.

Mikčiojimo priežastis:

  • staigios psichinės traumos (išgąstis, baimė, pernelyg džiaugsmingos emocijos);
  • ilgalaikis stresas ir konfliktinės situacijos (netinkamas auklėjimas, konfliktinės situacijos, tėvų syrybos, nesėkmės darželyje, blogi santykiai su bendraamžiais ir pan.);
  • netinkamas vaiko kalbinis auklėjimas (dažnai tėvai nežinodami vaiko kalbos fiziologinių ypatumų, reikalauja žymiai daugiau, nei jis gali arba priešingai vaiko kalba visai nesirūpina);
  • centrinės nervų sistemos ligos ir traumos.

Dažniausiai mikčioti pradeda 2-4 metų vaikai, intensyviu jų kalbos vystymosi laikotarpiu. Apie 80 proc. vaikų šis sutrikimas yra laikinas. Tačiau tam tikrai daliai išlieka visą gyvenimą. Lietuvoje 3-4 proc. žmonių turi mikčiojimo sutrikimą.

Kuo galime padėti vaikui:

  • pasikonsultuokite su logopedu, kaip reikėtų elgtis su mikčiojančiu vaiku.
  • kalbėkite su vaiku neskubėdami, dažnai sustodami. 
  • jūsų lėta, rami, sklandi kalba bus daug efektyvesnė už bet kokią kritiką ar patarimus, kaip „įkvėpk“, „neskubėk“, „nesijaudink“, „pabandyk dar kartą lėtai“ ir pan.
  • drąsinkite vaiką sakyti tai, ko jis nori, jei jis ir užsikerta. Parodykite, kad jūs vertinate tai, ką jis sako, o ne tai, kaip sako.
  • savo veido išraiška ir kūno kalba palaikykite mikčiojantį vaiką, parodykite, kad klausotės jo kalbos turinio, o ne kaip jis kalba.
  • atidžiai klusykitės vaiko, kad jam nereikėtų skubėti išsakyti savo minčių. Nekritikuokite, nepertaraukite vaiko kalbos, neužduokite daug klausimų.
  • pagirkite jį už sklandžią kalbą, už įdomų pastebėjimą, pasakojimą ir pan.
  • parodykite, kad priimate jį tokį, koks yra.

Jūsų nuoširdus bendravimas ir supratimas, vaiko skatinimas pasitikėti savo kalbėjimo ir bendravimo sugebėjimais padės susilpninti mikčiojimą ir didins kalbos sklandumą. Tai bus didžiausia Jūsų parama vaikui.