RSS

Skelbimai ir pranešimai

 

 DĖL VAIKO BRANDUMO

 Informuojame, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. nelieka privalomo vaiko brandumo vertinimo, kai tėvai pageidauja ugdyti 6 metų dar neturinį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šio pokyčio teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I – 1489 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymo pakeitimas), priimtas 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. XIII-926.

Pristatome pokyčius šioje srityje:

- Įstatymo pakeitimo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau nei vaikui (tais kalendoriniais metais) sueina 5 metai. Siekiant padėti tėvams (globėjams) priimti pagrįstus sprendimus dėl ankstyvesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą, Įstatymo pakeitimo 47 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 7 punktu, kuriame nustatyta, kad tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba), kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas (ikimokyklinė ugdymo įstaiga/mokykla), dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Tarnyba, gavusi tėvų (globėjų) prašymą, per 20 darbo dienų atlieka vaiko brandumo mokytis įvertinimą ir pateikia tėvams (globėjams) rekomendacijas dėl vaiko pasirengimo mokytis.

- Tarnybos specialistams nustačius, kad vaikas nėra pakankamai pasirengęs ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, galutinį sprendimą dėl vaiko ugdymosi priešmokyklinėje grupėje, priims tėvai (globėjai).

- Atkreipiame dėmesį ir paaiškiname, kad vadovaujantis Įstatymo pakeitimo 9 straipsnio 3 dalimi, pradinis ugdymas pradedamas vaikui teikti vienais metais anksčiau, t. y. nuo 6 metų, tik tuo atveju, kai vaikas buvo ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą metais anksčiau nei jam tais kalendoriniais metais suėjo 6 metai.


KAIP SUDOMINTI VAIKUS KNYGOMIS

Vaikas su malonumu skaitantis knygą – reiškinys, kuriuo džiaugiasi visi tėvai. Tačiau dažnai kelias iki to būna sudėtingas ir tikrai ne visi mažieji skaitymą pamilsta iškart. Noriai skaitydamas vaikas palaipsniui ugdosi sąmoningo skaitymo gebėjimus, kurie padeda mokantis gimtosios kalbos ir kitų dalykų, plečia jo akiratį, mąstymą, žodyną, kalbinę raišką, lavina atmintį, vaizduotę, suteikia žinių, kūrybiškumo ir kt. 

 Skaitykite garsiai

 Skaityti vaikui garsiai rekomenduojama nuo pat mažens – kartu vartyti paveikslėlių knygas, aptarinėti iliustracijas. Skaityti garsiai vaikui pravartu, pirmiausia, dėl to, kad tai ugdo klausymosi gebėjimus: mokėjimą išgirsti, susitelkti, pastebėti detales, suvokti garsinę informaciją. Kita labai paprasta priežastis – klausantis garsiai skaitomo teksto galima tiesiog maloniai atsipalaiduoti. Taip pat suaugęs žmogus gali labai gerai perteikti teksto emociją, sakinių intonacijas ir parodyti pavyzdį to dar besimokančiam vaikui. Juk žinome, kad vaikai daug ko mokosi stebėdami suaugusįjį.

Rodykite pavyzdį

 Vaikams itin paveikus yra tėvų pavyzdys – jie ne tik turi aiškinti vaikui, kaip svarbu skaityti, bet ir patys leisti laiką su knyga, kad pateisintų savo žodžius vaiko akyse. Svarbu nuolat kalbėti apie knygas, aptarti, ką naujo išleido leidyklos, supažindinti vaikus su įvairaus tipo literatūra. Pravartu namuose turėti skaitymo valandėles, padedančias pajusti skaitymo skonį, su vaiku kartu sutarti, kada ir kiek bus skaitoma, sukurti tam motyvuojančią aplinką (pagalvėlės, arbata, patogi palangė – kodėl ne?).

 Žinoma, po jų būtina leisti vaikui kalbėti apie tekstą: kas (ne)patiko, kas įvyko kūrinyje ir pan., kartu ir suaugusieji gali pasidalinti tuo, ką skaitė. Reikia parodyti, kad Jums rūpi ir nebijoti pagirti. Kartu skaitykite periodiką, neapsiribokite tik knygomis. Pasidžiaukite, kai matote, kad vaikas leidžia laisvalaikį su knyga, nuolat domėkitės, ką jis skaito.

 Įsitraukite į veiklas, susijusias su skaitymu

 Taip pat, kartu su vaiku naudinga vaikščioti į bibliotekas, knygynus, muges, susitikimus su rašytojais, spektaklius, pastatytus pagal kūrinius, nevengti padovanoti atžalai knygelę. Smagių užsiėmimų galite sugalvoti ir namuose: skaityti tą pačią knygą, surengti skaitymo vakarėlį, ar pagal knygą patiems vaidinti epizodus, leisti pačiam vaikui kurti knygą. Tokiu būdu, nors ir netiesiogiai, bet sužadinsite vaikų smalsumą konkrečių knygų turiniui.

 Leiskite vaikui pačiam rinktis

 Kadangi skaitymas turi teikti džiaugsmą, iš vaiko negalima atimti teisės pačiam rinktis ką skaityti (juk tai irgi formuoja skaitytojo įgūdžius), ir leisti susipažinti su tarp vaikų populiaria literatūra. Jeigu uždrausite skaityti norimą knygą ir piršite tik savo, tai gali labai neigiamai paveikti motyvaciją.

Aptarkite perskaitytas knygas

 Šis etapas vaiko skaitymo gebėjimų ugdymo procese yra labai svarbus – vaikas turi kalbėti apie perskaitytą knygą. Pokalbis apie skaitytą knygą parodo, kaip vaikas ją suvokė. Juk gali būti ir taip, kad knygą tarsi ir perskaitė, tačiau nelabai gali pasakyti, apie ką ji buvo, galbūt jam reikia pagalbos aiškinantis prasmes, nes jo gyvenimiška patirtis dar per maža. Tokia veikla ugdo kritinį bei analitinį mąstymą. Be to, jei klausinėsite apie knygą, parodysite, kad jums irgi įdomu, svarbu, kuo gyvena vaikas.

 Po skaitymo galima paprašyti vaiko savais žodžiais trumpai atpasakoti knygą, įvardyti svarbiausius įvykius, paaiškinti, ką suprato ir ko ne, pasidomėti, kokie veikėjai toje knygoje veikė, paskatinti juos apibūdinti. Dar vienas būdas – sugalvoti keletą kriterijų, kuriuos kaskart aptarsite. Svarbu leisti mažajam skaitytojui atskleisti savo nuomonę apie tekstą (įvertinti) ir paprašyti argumentuoti, kodėl mano būtent taip.

 Diskutuokite su vaiku apie knygos įvykius, skatinkite jį matyti tekstą įvairiapusiškai. Jeigu tėvai puikiai žino knygą, prieš skaitymą galima pateikti vieną klausimą, į kurį vaikas turi rasti atsakymą, ir vėliau jį aptarti. Paprastai po skaitymo vaikus žavi tokie klausimai: su kuriuo veikėju norėtum susitikti? ką darytum kitaip, jei būtum kuris nors veikėjas? Jeigu galėtum, į kurį knygos įvykį norėtum nusikelti? Gal turi patarimų kuriam nors veikėjui?

 Jeigu norima patikrinti vaiko supratimą, galima paprašyti sugalvoti kitą pavadinimą knygai – paprastai taip netiesiogiai įvardijama, apie ką sukosi visi knygos įvykiai.

 

Ar nešti žaislus į darželį?

Straipsnis atsakys į klausimą: ar duoti vaikams neštis  į darželį žaislus?

VAIKŲ APRANGA ŽIEMOS METU

Pateikiami patarimai tėvams apie tai, kaip vaikus rengti žiemą, kad jie būtų žvalūs ir sveiki.


PATARIMAI TĖVAMS MOKANT VAIKUS SAUGUMO GATVĖJE

Straipsnis „Patyčios - pavojingas žaidimas“

Straipsnyje pateikti patarimai, kaip apsaugoti vaikus nuo patyčių.

 

Pranešimas „Skaitykime vaikams kasdien!“

Pranešimu siekiama atskleisti skaitymo naudą augančiam mažyliui, paskatinti tėvelius puoselėti bei kurti  skaitymo ritualus namuose.

Į ką atkreipti dėmesį vaikui pradėjus lankyti darželį

Tėveliams pateikti vertingi patarimai, padėsiantys  palengvinti pirmąsias vaiko dienas darželyje.

PAGRINDINIAI SVEIKOS MITYBOS PRINCIPAI

  • valgyti kuo įvairesnį maistą;
  • valgant kuo ilgiau kramtyti;
  • vengti užkandžių ir greito maisto;
  • vartoti kuo daugiau šviežių maisto produktų;
  • valgyti daug daržovių, vaisių ir grūdinių produktų;
  • rinktis produktus, kuriuose yra kuo mažiau konservantų, dažiklių, saldiklių;
  • nepersivalgyti, bet ir nebadauti;
  • saikingai vartoti cukrų, druską;
  • gerti pakankamai vandens (rekomenduojama 1,5 - 2 litrus per dieną).